- prasmo
- prasmo s. m. [Antigo] Repreensão; censura.
Dicionário da Língua Portuguesa . 2012.
Dicionário da Língua Portuguesa . 2012.
pramokti — intr. K kiek išmokti: Sūnus, pramokęs truputį amato, pradėjo patsai dirbt BsPIII284. Tenai galėsi, tarp ko kita, ir kalbos pramokti J.Jabl. Jis rašto, darbo pramoko greitai J. Jaunas būdamas, daug ko pramoksti Zr. ^ Dainų nepramokusi, tekėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasmogti — 1 prasmõgti, ia (pràsmagia NdŽ), pràsmogė intr. smogiant nepataikyti. smogti; apsismogti; atsmogti; įsmogti; išsmogti; nusmogti; pasmogti; parsmogti; … Dictionary of the Lithuanian Language